Gotika vadinamas Europos architektūros ir dailės stilius, vyravęs XII–XVI a. Jis susiformavo Prancūzijoje XII amžiaus pirmojoje pusėje ir išplito visoje Vakarų Europoje. Aštuntų klasių kūrybinei užduočiai – gotikos interpretacijai – pasirinktas monarcho valdžios ir galios simbolis – karūna. Dažniausiai karūnos buvo gaminamos iš tauriųjų metalų (aukso ar sidabro bei geležies lydinio) ir inkrustuojamos brangakmeniais, puošiamos kailiais. Kai kada karūnos būdavo ištapomos miniatiūromis ar jose išdėliojamos mažytės mozaikos. Gamybos priemonės ir materialiosios medžiagos priklausė ir nuo valstybės, kurioje karūna buvo gaminama, istorijos bei tradicijų. Daugelis valdovų užsakydavo labai puošnias ir daug kainuojančias karūnas, kurios ypač puošnios tapo Brandžiaisiais Viduramžiais.
Kai kuriose aštuntų klasių mokinių kurtose karūnose regime tokių garsių Lietuvos gotikinių pastatų, kaip: Vilniaus Onos bažnyčia, Kauno Perkūno namai, Trakų pilių kompleksas, fragmentus. Skiriamasis gotikos architektūros bruožas – bokštų, bokštelių vertikalus kilimas į viršų, kuo arčiau Dievo, smailėjančios strėlinės arkos motyvai, įspūdingi langų, gotikinių rožių vitražai. Karūnose mokiniai stengėsi perteikti ne vien gotikos architektūros, bet ir vitražo specifiką – išgauti stiklo blizgesį, vitražinio tinklelio grakščias, lanksčias linijas, pavaizduoti ir monarchą, nešiojantį karūną. Kūrybiniai darbai spalvingi, karūnos siluetas dažniausiai paryškinamas tamsiu fonu. Atlikimo technika mišri – tušas ir guašas, flomasteriai.
Mokiniai kūrybiniame darbe per architektūros ir dailės sąveiką sėkmingai išreiškė viduramžių žmogaus troškimą žemiškame prade atskleisti dangiškąjį, o žmogiškame – dieviškąjį pradą. Karūna – mūsų vienas iš valstybingumo simbolių, kūrybinė užduotis skirta ir Vilniaus miesto 700 metinėms.
Informaciją parengė dailės mokytoja Audronė Mockuvienė
