Eksperimentavimas – vienas iš būdų pažinti pasaulį ir sužinoti ką nors naujo. Mes bandome, žiūrime, kas iš to išeis. Jei nepavyksta, dažniausiai vėl bandome ir vėl, kol galiausiai išeina. Tačiau kai kurių eksperimentų tiesiog negalima kartoti, jie per daug kainuoja… Ne pinigų, bet gyvybių…
Vos tik mokytoja pasakė, kad reikės pristatyti pranešimą psichologijos tema, iškart prisiminiau, kaip kadaise mačiau filmą „Stanfordo kalėjimo eksperimentas“, kuriame paprasti žmonės atsitiktine tvarka buvo suskirstysi į kalinius ir kalėjimo prižiūrėtojus ir kaip formavosi jų elgesys pagal tuos jau egzistuojančius stereotipus. Tyrimai atskleidė, kad žmonės, gavę per daug galios, gali padidinti agresiją prieš nekaltus žmones. Tada ėmiau domėtis, ar būta kitokių eksperimentų, palikusių žymes žmonijos istorijoje ir nustebau. Jų buvo labai daug – ir kuo toliau, tuo žiauresni. Nelabai supratau, kaip žmonėms ateina į galvą mintis – imti ir pradėti kankinti žmones. Galiausiai priėmiau sprendimą, kad turėčiau savo mintimis pasidalinti su bendraklasiais. Pristatyti tokią temą norėjau ne tam, kad mokiniai pradėtų elgtis kaip tie mokslininkai, o kad suprastų, kad reikia atidžiai rinktis, su kuo bendrauti, nes net nejausdamas gali pasikeisti, pasiduoti neigiamai įtakai ir net nebeatpažinti savo sprendimų ar veiksmų. Rinkdama informaciją aptikau tokių bandymų, apie kuriuos net nebūtų galima kalbėti dėl žiaurių jų pasekmių.
Pristačiau savo tiriamąjį darbą bendraklasiams. Visi taip įdėmiai klausėsi, buvo girdėti tik nusistebėjimo garsai. Po pamokos mokytoja Agnija pasikvietė ir pamaniau, kad pristačiau neleidžiamą turinį 14–mečiams, tačiau mokytoja tik paskatino darbą pristatyti ir kitų klasių mokiniams. Taip mano pranešimą išgirdo dar penkios paralelinės klasės. Aš pristačiau eksperimentus, kurie turėjo žiaurius padarinius, bet, galbūt, parodydami žmonėms gerą pavyzdį ir orientuodami juos į kilnų tikslą, galime nusverti įgimtus žmonių polinkius ir nukreipti juos teigiama linkme…
Tekstą parengė 8 d klasės mokinė Elzė
