Jeigu esate ne švietimietis, arba, jei esate tiesioginio švietimo sistemos dalyvio tėtis, mama,
sesuo, brolis, atstovas pagal įstatymą ar kitas giminaitis ar kaimynas, jums pravartu žinoti, kad UTA –
ugdymo turinio atnaujinimas, o dar paprasčiau tariant, atnaujintų ugdymo programų diegimas Lietuvos
švietime, kuris atneš kitokį dalykų turinio išdėstymą laike ir, svarbiausia, visiškai naują (yra sakančių, kad
nieko naujo jau nebeišrandame, tik koreguojame tai, ką jau turime), kompetencijomis grįstą ugdymą bei,
natūraliai, kintantį vertinimą, kai svarbios bus ne žinios, o septynių ugdomų kompetencijų pokyčiai.
Kam viso to reikia? Dirbom, mokėmės, ir viskas buvo gerai ir aišku. Niekaip nepasibaigiančios
reformos jau gerokai nuvargino, o radikali inovacija po Covid-19 atnešto chaoso, kai mokykla buvo virtusi
pusiau medicinine laboratorija, pusiau diskusijų, ar reikia į mokinio mokymosi sutartį įtraukti punktą dėl
testavimo, platforma, atrodo kaip ginklas, skirtas mus galutinai sužlugdyti.
Tačiau grįžkime prie UTA (ugdymo turinio atnaujinimo, jei dar nesate tikri dėl iššifravimo).
Du, dažniausiai į atmintį sugrįžtantys kolegų teiginiai: 1) kaip dirbom, taip ir dirbsim, tai tik dar viena
reforma ir 2) bus labai gaila, jei niekas nepasikeis. Beje, teisybės dėlei turiu pridurti, kad antrasis teiginys
kiekybine jo vartojimo išraiška patiria triuškinantį pralaimėjimą prieš pirmąjį, nes antrąjį, išsakomą
mokytojo, esu girdėjęs tik kartą, o pirmąjį, na, jau nebesiimu skaičiuoti, nors matematikos žinios (ne
kompetencijos, o žinios) ir nėra tokios ribotos.
Taigi, ar keldami šį klausimą, vis tik gebėsime susitvarkyti su dar viena, per tris laisvės
dešimtmečius užgriuvusia naujove? Kaip kartą pats esu sakęs, mokytojai yra paradoksaliai omnipotentiškai
latentiški žmonės, kurie išsikelia sau uždavinį vienodai sėkmingai išmokyti visus 30 klasės mokinių ir be
galo nuliūsta, kai to nepavyksta padaryti, bet, taip pat, dažnai tiesiog nesiryžtame pasigirti ir pasidžiaugti tuo, kas mums pavyko. Taigi, kai jau išsiaiškinome, apie ką ši pastraipa, galime neabejoti, kad UTA ateis ir bus įsileistas nepaisant nieko. Ar tai sukels nepatogumų – be abejonės; ar mums kils daugybė klausimų – žinoma; ar bus lengva – tai priklausys nuo kiekvieno turimų asmeninių savybių ir kompetencijų, bet vargu, ar galima įdiegti naujovę visiškai sklandžiai, nepatiriant net menkiausių sunkumų.
Čia pirmąjį, pradedančiojo tiklaraštininko (čia tas pats blogeris) tekstą ir norėčiau pabaigti su
viltimi, kad, jeigu skaitėte iki šios vietos, tai, galbūt, sugrįšite ir dar kartą. Kiekvienas pokytis turi savo kainą
ir vertę, bet verčia mus tikėtis, kad šis jau bus paskutinis prieš ilgesnį ramybės periodą. Vargu. Neseniai
perskaičiau patarimą žodžių junginį taip, bet keisti daug prasmingesniu taip, ir todėl ir pasinaudosiu
patarimu: Ar mums pavyks UTA? Taip, ir pavyks visos kitos reformos, kurios mūsų laukia ateityje.
