Septintų klasių mokiniai, susipažinę su pirmykščiu menu ir remdamiesi akmens amžiaus dailės stilistika, kūrė papuošalų projektus.
Akmens amžiaus interpretacijose vaizduojami papuošalai su labirinto motyvu, Labirintas – (gr. labyrinthos) – sudėtingo plano, klaidus senovinis statinys, dvimatė arba trimatė struktūra su supainiotais takais. Į labirintą patekęs žmogus gali greitai pasiklysti ir neberasti jokio išėjimo. Tai ir sudėtingas spiralės pavidalo ornamento motyvas. Pirmieji rasti labirintai, sudėlioti iš mažų lauko akmenų, statyti I tūkstantmetyje pr. m. e. Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Kolos pusiasalyje, Karelijoje, Estijoje. Jų viduje buvo vingiuotų takelių, kaip manoma, turėjusių magišką galią. Labirintai žinomi jau daugiau nei 4 tūkstančius metų, nuo neolito ir bronzos amžiaus, ir buvo naudojami įvairiose pasaulio religijose. Labirintas yra vienas paslaptingiausių ir labiausiai viliojančių, bauginančių ir klaidinančių statinių. Niekas tiksliai nežino, nei kaip labirintai atsirado, nei kokiu tikslu buvo nupieštas pirmas labirinto piešinys. Netgi teigiama, kad šitaip senovės žmonės įamžino sudėtingą Saulės ir planetų judėjimą. Seniausiu gana įtikinamu žodžio „labirintas“ reikšmės įrodymu tapo Pompėjos griuvėsiai, kuriuose labirinto piešinys ir jį reiškiantis žodis parašyti greta. Šio radinio amžius apie 2 000 metų.
Klasikinis labirintas turi 7 koncentrines linijas, susuktas aplink labirinto centrą. Vienas įėjimas, vienas kelias. Iki centro tektų eiti ilgą, ratais vedantį kelią, tačiau centre tikrai atsidurtumėte. Lygiai tas pats kelias vestų ir atgal. Labirinto takeliai nesikerta, nesišakoja ir nesusieina. Netoli Kairo aptiktas bene seniausias pasaulyje labirintas. Jo amžius – per 4 tūkstančius metų.
Piešdami eskizus, mokiniai rinkosi kvadratinę, apvalią, ovalią ar kitokią papuošalo formą. Labirinto takeliai nuspalvinti grafito pieštukais, išgaunant pieštuko toninę gradaciją, nušviesinimą ir nutamsinimą. Kompozicijose – rankų atspaudų, įprasminančių pirmykščio žmogaus egzistavimą, motyvai. Tamsios spalvos piešinių fone išdėlioti autorių rankų atspaudai, interpretuojant pirmuosius pirmykščių žmonių paliktus ženklus – rankų atspaudus, paplitusius ankstyvojo paleolito pabaigoje. Šiuo apeiginiu ženklu, reiškiančiu AŠ ESU, žmogus pažymėdavo savo buvimą tam tikroje vietoje. Mokinių piešiniai atlikti mišria technika – grafito pieštukais, guašu, paroda eksponuojama mokyklos 4 aukšte.
Informaciją parengė dailės mokytoja Audronė Mockuvienė
