Šių metų lapkričio 28 dieną GMM klasės mokiniai lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto laboratorijose, kur vyko netradicinė pamoka „Aš – mokslininkas. (Ne)paprastas mokslo pasaulis“. Šiose laboratorijose yra atliekami smegenų ląstelių tyrimai.
Mokiniai aplankė visas instituto laboratorijas. Tirpalų ruošimo laboratorijoje mokiniai sužinojo apie distiliuotą vandenį, mokėsi gaminti tirpalus ir išmoko rūgštinį rodiklį pH. Mokiniai išsiaiškino, kad šarmingiausias tirpalas, naudojamas buityje, yra „Kurmis“, o rūgščiausias gėrimas „Sprite“.
Centrifugų kambaryje mokiniai pamatė centrifugas, kurių apsisukimų greitis net 15 000 kartų per minutę ir išsiaiškino, kad tai 15 kartų greičiau nei skalbyklės būgnas apsisuka gręždamas drabužius. Arminas net atliko eksperimentą, kiek kartų gali apsisukti per minutę pats. Jo rezultatas buvo 72 kartai per minutę. O centrifugoje, kurios apsisukimų greitis siekia net 100 000 kartų per minutę, yra vakuumas. Kitu atveju mėgintuvėlyje esantys skysčiai užvirtų nuo milžiniškos molekulių vidinės trinties.
Patys mokiniai centrifugavo apelsinų ir pomidorų sultis. Po centrifugavimo susidarė nuosėdos. Suplakę nusodintas sultis ir vėl gavę pradinį rezultatą, mokiniai suprato, kad centrifugavimas – tai fizikinis reiškinys, nes molekulių sudėtis nepasikeitė ir tai yra grįžtamasis procesas.
Chromatografijų laboratorijoje mokiniai sužinojo apie šviesos bangas ir jų skirtingas savybes. Būtent jos padeda chromatografijos būdu atskirti vienas medžiagas nuo kitų. Mokiniai išsiaiškino, kad žalios šviesos žmogaus audiniai nepraleidžia, o raudoną praleidžia. Buvo prisiminta, kodėl lapuose esantis chlorofilas yra žalias.
Mokiniai apžiūrėjo nervinių ląstelių namus – laminarines spintas, kur palaikoma reikalinga temperatūra ir drėgmė ląstelėms daugintis. Mokiniai net apžiūrėjo ląstelių maistą – butelius su rausvu skysčiu, kuriuose yra angliavandenių, baltymų ir mineralinių medžiagų ląstelėms augti, nes ląstelės reikalingos tyrimams, kad išsiaiškintų, kas sukelia įvairias ligas, tokias kaip Alsheimeris, ir kas nutinka nervinėms ląstelėms ištikus insultui. Mokiniai net apžiūrėjo ląsteles šviesiniu ir fluorescentiniu mikroskopais.
Pamokos pabaigoje mokiniai apžiūrėjo hipoksinę kamerą. Joje esančioms ląstelėms sukuriama deguonies trūkumo terpė ir stebima, kas joms atsitinka. Būtent tokias sąlygas išgyvena mūsų smegenų ląstelės ištikus insultui. Taip mokslininkai gali surasti vaistus, kurie padėtų išgyventi smegenų ląstelėms pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.
O ar žinojote, kad užšaldžius ląsteles minus 80 laipsnių Celcijaus, jos užmiega! Ir galima ląsteles atgaivinti vėl sugrąžinus jas į palankią aplinką. Štai jums ir nemirtingumo receptas!
„Lankantis LSMU man patiko žiūrėti pro šviesinį ir spektrinį mikroskopą ir stebėti ląsteles. Man labiausiai įsiminė žinia apie vandens prisotinimą ir tai, kad limonadas „Sprite“ yra panašaus rūgštingumo kaip ir mūsų skrandžio rūgštis. Įdomu buvo sužinoti apie mašiną, kuri naudoja centrifugos energiją viskam nusodinti, kad liktų skystis be jokių pašalinių dalelių. Dar man buvo įdomi mašina, kuri padaro hipoksinę erdvę ir toje erdvėje galima testuoti smegenų ląsteles. Sužinojau daug naujų dalykų, pamačiau, ką galima nuveikti universitete, baigęs mokyklą visai norėčiau tokius dalykus studijuoti.“
Mindaugas, 5 e klasė
Tekstą parengė Virginija Kriaučiūnaitė
