Naivaus vaikiško laukimo džiaugsmo, paaugliško nuotykių pojūčio, svaigių jaunystės svajonių pripildytas pasaulis, pažadintas vasaros žalumos, jaukios žydėjimo šviesos, bičių dūzgimo, paukščių balsų, birželio 20 d. pakvietė progimnazijos aštuntokus suklusti. Su vasara ir žydinčiais bijūnais atėjo išleistuvės – atsisveikinimas su vaikyste ir progimnazija. Laukia kitas – platus, nepažintas, neaprėpiamas pasaulis, pilnas naujų vėjo gūsių, kurie gal ir lenks, blokš prie žemės, leis vėl atsitiesti ir pakels labai aukštai…
Sparnuota išleistuvių šventė, pilna jaunystės šėlsmo, juoko, tyro grožio ir švelnaus liūdesio, primena, kad laikas nestovi vietoje. Mokyklos koridoriuose visą dieną netilo jaunatviškas klegesys, paskutinė mokslo metų diena aštuntokams buvo kupina įspūdžių, šiltų prisiminimų, džiaugsmo ir susimąstymo akimirkų. Nueitas įdomus pažinimo ir brandos kelias: išmokta ne tik skaityti ir rašyti, spręsti sudėtingas matematikos užduotis, bet ir įminti svarbiausias draugystės, pirmosios meilės mįsles.
Šventinės nuotaikos pakylėti jaunieji abiturientai rinkosi į paskutinę klasės valandėlę progimnazijoje. Vėliau šventė tęsėsi aktų salėje. Savo sveikinimus, padėkos žodžius bei nuoširdžiausius linkėjimus dalijo progimnazijos direktorius, aštuntokų tėvai, mokytojai. Patys aštuntokai, truputį susikaupę, tačiau besišypsantys, apmąstė nueitą kelią, jiems buvo išdalyti pagrindinio ugdymo programos baigimo pažymėjimai. Neapsieita ir be muzikos, dainų bei jautrių palinkėjimų.
Kiekvienas didis kelias prasideda nuo pirmo žingsnio. Išmokęs jį žengti, žmogus pradeda pažinti ir kurti savo mažytį pasaulį, savo gyvenimą, kuris, kaip vėliau sužino, nėra jau toks mažytis. Progimnazijos baigimas – tas pirmas žingsnis, po kurio laukia naujas etapas, naujos pažintys, naujas patyrimas. Aštuoneri metai prabėgo lyg viena pamoka. Tikime, kad ji vaikams davė pačių naudingiausių, gražiausių dalykų. Mokykla – tai gyvenimo pradžios simbolis. Atrodo, čia telpa visas pasaulis: ne tik mokslai, bet ir draugai, jaukus ir saugantis mokytojų sparnas. Sakoma, kad žmogus yra jaunas tol, kol jam lieka pirmųjų kartų, o čia jų buvo daug – pirma pergalė, pirmas nusivylimas, galbūt ir pirma meilė. Būta visko ir byrant paskutiniams grūdeliams iš progimnazijos smėlio laikrodžio, galima pasakyti – čia buvo gera…
Linkime aštuntokams išsaugoti jaunatvišką džiaugsmą, smalsumą ir nuoširdumą. Ženkite tik pirmyn, subrandintas mintis nuskraidinkite svajonių takais į tikslą ir būkite laimingi!
Tekstą parengė lietuvių kalbos mokytoja Asta Šalkauskaitė,
nuotraukos Jolitos Baranauskienės
