8 klasių mokiniai interpretavo gotikos laikotarpio monumentaliosios tapybos rūšį vitražą, kuris ypač suklesti XII-XV a.. Vitražas (lot. vitrum – stiklas) – monumentaliosios tapybos rūšis, dailės kūrinys iš spalvoto stiklo, įstatomas į langą, duris arba įtaisomas sienoj, jungiamoji medžiaga – švino juostelės. Toks kūrinys apšviečiamas natūralia arba dirbtine šviesa. Spalvų ir šviesos žaismas yra pagrindinė vitražo išraiškos priemonė.
Pagrindinė gotikos architektūrinė detalė – smailėjanti strėlinė arka, šios formos lange komponuojamos šmaikščios, groteskiškos juokdario ir damos figūros, interpretuojama vitražo technika, naudojamos ryškios spalvos, vitražinio tinklelio imitacija – skaidymas plokštumomis. Akmeninio gotikinio lango viršuje – keturlapio motyvas, rozetės.
Kūrybinė gotikos vitražinio lango interpretacijos užduotis 8 klasių moksleiviams leido ne tik susipažinti su gotikos meniniu stiliumi, bet ir su to laikmečio kostiumo istorija.
Informaciją pateikė dailės mokytoja Audronė Mockuvienė
