Septintokų pirmoji pažintis su dailės istorija prasideda nuo pirmykštės dailės. Mokiniai sužino, kad svarbiausias akmens amžiaus žmonių užsiėmimas buvo medžioklė, o pagrindinė pirmykščio meno tema – žvėris. Paleolito laikotarpio urvuose rasti pirmosios urvinės sieninės tapybos pavyzdžiai. Medžiojami tuo metu gyvūnai buvo vaizduojami pavieniui, laukinių žvėrių apimtys perteikiamos šviesotamsos būdu, reikiamoms spalvoms išgauti akmens amžiaus žmonės naudojo gamtines medžiagas.
Mokinių piešiniuose vaizduojami išraiškingi gyvūnų siluetai, sukurti remiantis žvėrių atvaizdais, kurių gausu akmens amžiaus urvinėje sieninėje tapyboje. Tai mamutai, elniai, bizonai, arkliai. Gyvūnai piešiami profiliu, šalia piešiamos ir stilizuotos medžiotojų figūrėlės. Žmonių figūrėlės šalia medžiojamų žvėrių atsirado mezolito epochoje. Septintokai medžioklės scenas piešė aliejine pastele ant smėlio spalvos kepimo popieriaus, piešinius apkirpo, po to juos klijavo ant A3 formato popieriaus, foną spalvino. Tamsios spalvos piešinių fone išdėlioti guašu atlikti autorių rankų atspaudai, interpretuojant pirmuosius pirmykščių žmonių paliktus ženklus – rankų atspaudus, paplitusius ankstyvojo paleolito pabaigoje. Šiuo apeiginiu ženklu, reiškiančiu AŠ ESU, žmogus pažymėdavo savo buvimą tam tikroje vietoje.
Informaciją parengė dailės mokytoja A. Mockuvienė