Siurrealizmas (pranc. sur rėalisme — virš tikrovės, realybės) – XX a. 3–5 dešimtmečio meninis judėjimas. Siurrealistai gilinosi į vaizduotę, sapnus, aistras, nuojautas ir instinktus. Salvadoras Dali (Salvador Dali, 1904–1989) – vienas žymiausių siurrealizmo atstovų, ispanų tapytojas. Jo paveikslai atpažįstami iš keistų, pasąmonės vizijas, sapnus primenančių vaizdų. Patirtas haliucinacijas dailininkas su skrupulingu tikslumu perkeldavo į drobę. Žymiausi kūriniai: „Ištirpęs laikas“, „Atminties pastovumas“, „Liepsnojanti žirafa“, „Pilietinio karo nuojauta“, iliustracijos Dantės „Dieviškajai komedijai“.
Dailės studijos mokiniai, susipažinę su įvairia, daugiabriaune S. Dali kūryba, interpretavo dailininko kūrinį „Gemalo evoliucija“. Moksleivių darbų pagrindinis motyvas – kiaušinis, kuris skyla, ir evoliucijos procese atsiranda nauja gyvybė. Matome iš kiaušinių besikalančias įvairias, net fantastiškas gyvybės formas: tai ir drakonai, ir medžiai, augalai, gyvūnai, drambliai, kuriuos S. Dali vaizdavo ilgomis vabzdžių kojomis. Menininko kūrinio „Gemalo evoliucija“ susijusi ir su neseniai margučiais nuriedėjusiomis Velykomis. Savo darbe jaunieji dailininkai naudojo mišrią techniką, stengėsi realistiškai perteikti atsinaujinimo, pradžios idėją, vaizduojamus objektus, interpretuoti siurrealistinį S. Dali vaizdavimo būdą. Dailės studijos ugdytiniams interpretacinė užduotis leido visai kitu kampu pažvelgti į kupiną fantazijos, sapnų Salvadoro Dali kūrybos pasaulį.
Informaciją parengė dailės mokytoja A. Mockuvienė,
parodą eksponuoti padėjo bibliotekos darbuotojos Aida ir Jolita
