PAVASARIO ŽIEDAI SENELIAMS

     „Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi“.
/Just. Marcinkevičius/

     Ten, vaikystėje, mažą žmogutį globoja ne tik tėveliai, bet ir seneliai, kurie visada suranda laiko priglausti, patarti, o dažnai ir lydi stebuklingais pasakų karalystės takais, plukdo lopšinių upėmis.
     Vilniaus Gabijos progimnazijos 2-ųjų klasių mokiniai, norėdami padėkoti brangiems Seneliams už meilę, rūpestį, paguodą, gerumą, nuoširdumą, kantrybę ir išmintį skyrė jiems šilčiausius žodžius, piešė gražiausias gėles bei kūrė muzikinius sveikinimus, kurie Senelius aplankys šv. Velykų rytą.

Tekstą parengė Kristina Mitkevičienė