Lietuvių kalbos dienos

     Gimtųjų žodžių apkabintas,
     Aš gyvas kalboje.
     Sakau: esi man, kaip žibintas
     Pasaulio tamsoje.
     Kas moka žodį – randa kelią
     Visur ir visada

     Justinas Marcinkevičius

     Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti pažangos, visuomenės, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi amžiai, kai nebuvo valstybių. Tačiau nėra buvę laikų, kuriais visuomenė būtų išsivertusi be kalbos. „Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra mažas menininkas“ – sakė Vydūnas. Kalbos galia išties didelė. Ji yra neįkainojamas žmonių turtas, kurio negalima nepaisyti.
     Lietuvoje jau gražia tradicija tapo kasmet rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Tai daugybė visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių, vykstančių vasario ir kovo mėnesiais. Organizuojamos įvairios veiklos, skirtos lietuvių kalbos sklaidai ir kalbos prestižui didinti. Suprasdami gimtąją kalbą kaip vertybę, juntame pareigą ja rūpintis ir puoselėti. Vilniaus Gabijos progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos, ragindamos globoti, gerbti ir mylėti gimtąją kalbą, kartu su mokiniais šiuo laikotarpiu organizavo daug įdomių, prasmingų ir kūrybiškų veiklų.
     Lietuvių kalbos pamokose mokiniai prisiminė Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, kuri minima vasario 21-ąją. Džiaugiamės, kad progimnazijos biblioteka kartu su fotografijos būreliu parengė pristatymą apie tai, kuo ypatinga ir svarbi lietuvių kalba. Mokiniai savo žinias galėjo pasitikrinti ir įvertinti dalyvaudami viktorinoje.
     „Jeigu žodžiai yra žmonių kūnai, tai dar daugiau jie yra žmonių sielos. Aš girdžiu tave kalbant ir galiu pasakyti, kas tu esi“, – rašė poetas Justinas Marcinkevičius. Gerai suprasdamos tiesą, kad kalba atspindi žmogaus asmenybę, lietuvių kalbos mokytojos su mokiniais kalbėjo apie tai, kaip svarbu gimtosios kalbos žodžius vartoti taisyklingai. Mokiniai dalyvavo akcijoje ,,Taisyk žodžiui kelią“. Jie įdėmiai klausėsi, kaip gimtosios kalbos žodžius vartoja mokytojai, tėvai, draugai, fiksavo daromas kalbos vartojimo klaidas, jas taisė. Savo kūrybiškumą ir meilę gimtajam žodžiui mokiniai atskleidė iliustruodami jiems gražiausius lietuviškus žodžius.
     Poetas Justinas Marcinkevičius yra pasakęs, kad „kalba turi daug rankų – priglausti, atleisti, paguosti, apglėbti, sutaikinti, sujungti“. Mūsų stiprybė vertybių išsižadančiame pasaulyje – kalba. Kiekvieno asmeninės pastangos rūpintis savo kalbos taisyklingumu lemia gimtosios kalbos galimybę išlikti. O tai yra ir tautos išlikimo garantas.      Kviečiame pasigrožėti mokinių darbais ir įvertinti savo lietuvių kalbos žinias.
Tekstą parengė lietuvių kalbos mokytoja Asta Šalkauskaitė