Nuo mano lango lig tavo durų – tūkstantis varstų...

Per visą naktį po visą miestą – šešėlių žingsniai.

     Vos grįžę į mokyklą mažieji dainorėliai, muzikantai ir šokėjai bei teatro mylėtojai puolė kartu su savo mokytojais ir vadovais užfiksuoti tai, ką pavyko padaryti kartu būnant atskirtyje pačiam brangiausiam pasaulyje žmogui – MAMAI…
     Mes jau beveik pamiršome koncertus su pilnomis salėmis žiūrovų, mamų ir tėčių, plojančių šiltai ir palaikančiai. Bet mes nepamiršome, kad visi mūsų pavasario pasirodymai būdavo skiriami mamytėms. Pasidžiaukite, mielos mamos ir tėveliai, mokytojai ir vaikai, šio vėlyvo ir šalto pavasario muzikos, choreografijos ir teatro meno žiedų pumpurėliais: